GENERALINĖS ADVOKATĖS

ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,

pateikta 2019 m. kovo 26 d. ( 1 )

Byla C‑249/18

Staatssecretaris van Financiën

dalyvaujant:

CEVA Freight Holland BV

(Hoge Raad der Nederlanden (Aukščiausiasis Teismas, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Bendrijos muitinės kodeksas – 78 straipsnis – Deklaracijų tikrinimas išleidus prekes – Muitų taikymas importuojamoms prekėms po muitinės atlikto patikrinimo – Deklaranto atlikti muitinės deklaracijoje nurodytos prekių vertės pakeitimai – 221 straipsnyje nurodyto senaties termino pabaigos nustatymas“

1.

Šis Hoge Raad der Nederlanden (Aukščiausiasis Teismas, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ( 2 ), kuriame nustatyta ES muitų teritorijoje taikomų muitinės taisyklių ir procedūrų teisinė sistema, aiškinimu. Jis pateiktas dėl CEVA Freight Holland B.V. (toliau – CEVA Freight) ir Nyderlandų muitinės ginčo dėl reikalavimų sumokėti muitus, pateiktų patikrinus CEVA Freight muitinės deklaracijas.

2.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas užduoda pirmąjį klausimą, kad išsiaiškintų, kaip aiškinti Muitinės kodekso 78 straipsnį, kuriame reglamentuojamas deklaracijų tikrinimas išleidus prekes. Antrasis klausimas susijęs su Muitinės kodekso 221 straipsnio aiškinimu ir su tuo, ar jame nurodyto trejų metų laikotarpio pabaigos momentas turi būti nustatytas pagal ES teisę, ar pagal nacionalinę teisę.

Muitinės kodeksas

3.

4 straipsnyje apibrėžtos šios sąvokos:

„3)

„Muitinė“ – institucija, inter alia, atsakinga už muitinės veiklos taisyklių taikymą.

<…>

9)

„Skola muitinei“ – asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą.

<…>

12)

„Skolininkas“ – bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei.

<…>

16)

„Muitinės procedūra“:

a)

išleidimas į laisvą apyvartą

<…>

17)

„Muitinės deklaracija“ – nustatytos formos ir nustatytu būdu atliekamas veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia savo pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta muitinės procedūra.

18)

„Deklarantas“ – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu muitinės deklaracija pateikiama.

<…>

20)

„Prekių išleidimas“ – muitinės veiksmas, kuriuo suteikiama teisė su prekėmis atlikti veiksmus, leidžiamus taikant joms įformintą muitinės procedūrą.

<…>“

4.

II antraštinė dalis susijusi su veiksniais, kuriais remiantis nustatomos priemonės, taikytinos prekėms, kaip antai importo muitai. 20 straipsnyje nurodyta, kad skolos muitinei atsiradimo atveju teisiškai privalomi sumokėti muitai apskaičiuojami remiantis ES muitų tarifu. 28 straipsnyje nurodyta, kad vadovaujantis 3 skyriaus nuostatomis nustatyta muitinė vertė naudojama taikant, be kita ko, ES muitų tarifą. To skyriaus 29 straipsnyje nurodyta, kad „importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė“, kuri yra „kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į [ES] muitų teritoriją“, ir kuri prireikus patikslinama ( 3 ).

5.

62 straipsnyje nurodyta, kad pagal įprastinę muitinės procedūrą deklaracijos surašomos blankuose. Jos turi būti pasirašytos ir jose turi būti pateikta visa informacija, reikalinga norint taikyti muitinės procedūrą, kuriai deklaruotos prekės.

6.

Pagal 65 straipsnį deklarantas gali pakeisti muitinės priimtą deklaraciją, jeigu jis neprašo leidimo pakeisti deklaraciją po to, kai muitinė ėmėsi tam tikrų priemonių, kaip antai išleido atitinkamas prekes ( 4 ).

7.

78 straipsnyje nurodyta:

„1. Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos.

2. Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui.

3. Jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.“ ( 5 )

8.

79 straipsnyje nurodyta, kad išleidimas į laisvą apyvartą suteikia ne ES prekėms ES prekių muitinį statusą.

9.

221 straipsnyje nurodyta:

„1. Įtraukus muito sumą į apskaitą, apie ją taikant atitinkamas procedūras turi būti pranešama skolininkui.

2. Jeigu mokėtina muito suma kaip orientacinė buvo nurodyta muitinės deklaracijoje, muitinė turi teisę pareikšti, kad apie ją nebus pranešta vadovaujantis 1 dalimi, jeigu nepaaiškės, kad nurodytoji muito suma neatitinka muitinės apskaičiuotos sumos.

Nepažeidžiant 218 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos taikymo, jeigu pasinaudojama ankstesniojoje pastraipoje numatyta galimybe, muitinės sprendimas išleisti prekes laikomas lygiaverčiu pranešimui, kuriuo skolininkas informuojamas apie muito sumos įtraukimą į apskaitą.

3. Pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Šis laikotarpis sustabdomas nuo 243 straipsnyje nustatyto skundo pateikimo dienos per visą laikotarpį, kol jis nagrinėjamas teisme.“ ( 6 )

Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93

10.

Reglamento Nr. 2454/93 ( 7 ) 147 straipsnyje nurodyta:

„1. Taikant Kodekso 29 straipsnį, faktas, kad prekės, kurios yra pardavimo objektas, yra deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą, laikomas požymiu kad jos buvo parduotos eksportui į Bendrijos muitų teritoriją. Į šį požymį atsižvelgiama ir atliekant vėlesnius perpardavimus iki muitinio įvertinimo atvejais, šiuo atveju kiekviena pardavimo kaina, vadovaujantis 178–181 straipsniais, gali būti laikoma muitinio įvertinimo pagrindu.

<…>“ ( 8 )

Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudiciniai klausimai

11.

CEVA Freight yra muitinės tarpininkė, kuri savo vardu ir sąskaita teikia deklaracijas dėl išleidimo į laisvą rinką. Nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. ji pateikė daugybę deklaracijų, pagal kurias buvo įformintas įvairių modelių medijos leistuvių išleidimas į laisvą apyvartą (toliau – aptariamos deklaracijos). CEVA Freight šias prekes priskyrė prie dviejų muitų pozicijų (84717050 ir 85176200), kurioms priskirtoms prekėms taikomas 0 % muitų tarifas. Todėl muitinė medijos leistuves išleido jų neapmokestinusi importo muitais.

12.

2011 m. muitinė patikrino aptariamas deklaracijas. Atlikusi patikrinimus ji nusprendė, kad medijos leistuves reikėtų priskirti prie kitos muitų subpozicijos (85219000), kuriai taikomas 13,9 % muitų tarifas.

13.

2013 m. vasario 22 d. raštu muitinė informavo CEVA Freight apie ketinimą apskaičiuoti nesumokėtus muitus. Siekdama išieškoti muitus išleidus prekes, muitinė rėmėsi medijos leistuvių muitine verte, grindžiama CEVA Freight anksčiau nurodytomis kainomis, o būtent kainomis, už kurias atitinkamos įmonės pardavinėjo medijos leistuves Europos Sąjungoje. 2013 m. vasario 27 d. muitinė gavo CEVA Freight atsakymą, kuriame ši paprašė sumažinti prekių muitinę vertę. CEVA Freight nurodė, kad leistuvių vertė turėtų būti nustatyta pagal mažesnę sandorio kainą, kurią taikė Azijoje įsteigtas gamintojas. Šis prašymas buvo grindžiamas Muitinės kodekso 78 straipsniu.

14.

2013 m. vasario 28 d. raštu muitinė informavo CEVA Freight, kad, kadangi skolos muitinei sumokėjimui (kaip nurodyta 2013 m. vasario 22 d. rašte) gali būti taikomas senaties terminas, būtina pateikti su aptariamomis deklaracijomis susijusius mokėjimo reikalavimus. Šis raštas buvo išsiųstas nurodytą dieną ir CEVA Freight jį gavo 2013 m. kovo 4 d.

15.

CEVA Freight apskundė mokėjimo reikalavimus ir vėl paprašė sumažinti aptariamų prekių muitinę vertę pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį. Muitinė atmetė CEVA Freight skundą ir šį sprendimą motyvavo tuo, kad i) CEVA Freight, pateikdama deklaracijas, sąmoningai pasirinko vieną iš dviejų kainų, tinkamų prekių muitinei vertei nustatyti, ii) CEVA Freight deklaracijose nurodytos kainos yra teisingos ir iii) Muitinės kodekso 78 straipsnis nėra skirtas suteikti deklarantams galimybę peržiūrėti ir vėliau pakeisti į importo deklaraciją įrašytą informaciją, išskyrus atvejus, kai ši yra neteisinga arba neišsami.

16.

Gerechtshof Amsterdam (Apeliacinis teismas, Amsterdamas) manymu, kaina, pagal kurią CEVA Freight buvo pasirinkusi nustatyti medijos leistuvių vertę, buvo neatsiejama nuo klaidos, padarytos klasifikuojant šias prekes. Šis pasirinkimas buvo „neteisinga informacija“, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas įpareigojo muitinę peržiūrėti sprendimą dėl galimybės CEVA Freight pakeisti aptariamas muitinės deklaracijas. Šis teismas taip pat nusprendė, kad Muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nurodytas trejų metų laikotarpis, per kurį CEVA Freight turėjo būti pranešta apie skolą muitinei, nebuvo pasibaigęs, nes pranešimo skolininkei pateikimo data turėjo būti laikoma data, kai muitinė išsiuntė mokėjimo reikalavimus (2013 m. vasario 28 d.), o ne tų reikalavimų gavimo data (2013 m. kovo 4 d.) ( 9 ).

17.

Muitinė per kasacinį procesą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme prašo panaikinti šį sprendimą iš esmės, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo atsakyti į šiuos klausimus:

„1.

Ar [Muitinės kodekso] 78 straipsnį reikia aiškinti taip, kad deklarantas, atlikdamas buhalterinę apskaitą, gali, remdamasis [Įgyvendinimo reglamento Nr. 2454/93] 147 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, a posteriori pasirinkti kitą, žemesnę importuotų prekių sandorio kainą tam, kad sumažintų skolą muitinei?

2a.

Ar, taikant [Muitinės kodeksą], laiko momento, kada skolininkui buvo pranešta apie skolą muitinei, nustatymas yra Sąjungos teisės klausimas?

2b.

Jei į 2a klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar [Muitinės kodekso] 221 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad joje minimą pranešimą skolininkas privalo būti gavęs per trejų metų laikotarpį nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, ar pakanka, kad pranešimas per šį laikotarpį skolininkui buvo išsiųstas?“

18.

Rašytines pastabas pateikė CEVA Freight, Nyderlandų ir Ispanijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija. Šios šalys dalyvavo 2019 m. vasario 14 d. posėdyje ir išdėstė pastabas žodžiu.

Vertinimas

Pirminės pastabos

19.

Muitinės kodekso III antraštinėje dalyje nurodyti trys su prekėmis susiję veiksniai (tarifinis klasifikavimas, kilmė ir įvertinimas), kuriais remiantis taikomos tokios priemonės kaip importo muitai. Šioje byloje nagrinėjamu atveju muitinė patikrino aptariamų prekių tarifinį klasifikavimą pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 1 dalį ir pakeitė mokėtinų muitų tarifą iš 0 % į 13,9 %. Šis sprendimas dėl klasifikavimo pakeitimo pagrindinėje byloje neginčijamas.

20.

Vienintelis ginčijamas veiksnys yra aptariamų prekių įvertinimas.

Pirmasis klausimas

21.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas užduoda pirmąjį klausimą, kad išsiaiškintų, ar Muitinės kodekso 78 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, jog jeigu deklarantas yra į muitinės deklaraciją įrašęs kainą, pagal kurią nustatoma į Europos Sąjungą importuojamų prekių vertė, jis gali nuspręsti pakeisti šį įrašą mažesne (taip pat teisės aktų reikalavimus atitinkančia) dėl tokių prekių sudaryto sandorio kaina.

22.

CEVA Freight teigia, kad, kai ji pirmą kartą pildė muitinės deklaracijas dėl aptariamų prekių, ji manė, kad vertė nėra svarbi. Taip buvo todėl, kad ji laikėsi požiūrio, jog pagal atitinkamą tarifinę klasifikaciją buvo taikytinas 0 % muitų tarifas. Ji nurodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotas pirmasis klausimas turėtų būti performuluotas taip, kad atspindėtų šią aplinkybę. Manau, kad, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktą bylos aplinkybių paaiškinimą, ši aplinkybė jau ir taip labai aiški. Todėl manau, kad pirmojo klausimo performuluoti nebūtina.

23.

CEVA Freight teigimu, jai turėtų būti leista padaryti pakeitimus muitinės deklaracijoje pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį.

24.

Nyderlandai ir Komisija teigia priešingai. Išleidus prekes į apyvartą muitinės deklaracija gali būti keičiama tik jeigu taikomas Muitinės kodekso 78 straipsnis. Tam, kad deklarantas galėtų remtis šia nuostata, jis turi įrodyti, kad muitinė rėmėsi neteisinga arba neišsamia informacija. Tai, ar toks pakeitimas būtų naudingas deklarantui, nėra svarbu.

25.

Pagal suformuotą jurisprudenciją ES teisės aktais, susijusiais su muitinės vertės nustatymu, siekiama įtvirtinti teisingą, vienodą ir neutralią sistemą, kuri neleistų naudoti savavališkai nustatytų arba fiktyvių muitinės verčių. Todėl muitinės vertė turi atspindėti realią importuotos prekės ekonominę vertę ir būti apskaičiuota atsižvelgiant į šios prekės elementų, turinčių ekonominę vertę, visumą ( 10 ).