EUR-Lex -  62011CA0263 - LT
Karar Dilini Çevir:
EUR-Lex -  62011CA0263 - LT

29.9.2012   
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 295/13

2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Augstākās tiesas Senāts (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ainārs Rēdlihs prieš Valsts ieņēmumu dienests
(Byla C-263/11) (1)
(Šeštoji PVM direktyva - Direktyva 2006/112/EB - Sąvoka „ekonominė veikla“ - Medienos tiekimas, siekiant likviduoti audros padarytą žalą - Atvirkštinio apmokestinimo schema - Neužsiregistravimas PVM mokėtojų registre - Bauda - Proporcingumo principas)
2012/C 295/21
Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Augstākās tiesas Senāts

Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Ainārs Rēdlihs
Atsakovė: Valsts ieņēmumu dienests

Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Augstākās tiesas Senāts — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 4 straipsnio ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 9 straipsnio aiškinimas — Mokesčio mokėtojo ir ekonominės veiklos sąvokos — Asmeniniams poreikiams skirtą miško valdą turinčio fizinio asmens atliktas medienos tiekimas, siekiant likviduoti audros padarytą žalą — Nacionalinės priemonės, pagal kurią asmeniui, neužsiregistravusiam pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre, skiriama bauda, lygi įprastai mokėtino nuo parduotų prekių vertės apskaičiuojamo mokesčio dydžiui, nors šis asmuo nebūtų turėjęs sumokėti mokesčio, jei ir būtų užsiregistravęs minėtame registre, suderinamumas su proporcingumo principu.

Rezoliucinė dalis
1.
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, iš dalies pakeistos 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 2006/138/EB, 9 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip: medienos tiekimas, kurį fizinis asmuo vykdo, kad likviduotų force majeure padarinius, yra daiktinio turto naudojimas, kurį reikia pripažinti „ekonomine veikla“ pagal šią nuostatą, jei šis tiekimas vykdomas siekiant gauti nuolatinių pajamų. Nacionalinis teismas turi įvertinti visus bylos duomenis, kad nustatytų, ar daiktinis turtas, kaip antai miškas, naudotas siekiant gauti nuolatinių pajamų.
2.
Sąjungos teisę reikia aiškinti taip: negalima atmesti galimybės, kad nacionalinės teisės norma, pagal kurią asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos užsiregistruoti PVM mokėtojų registre, kuris neturėjo šio mokesčio mokėti, galima skirti baudą, lygią įprastai mokėtino nuo vykdant tiekimą parduotų prekių vertės apskaičiuojamo PVM dydžiui, prieštarauja proporcingumo principui. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar sankcijos dydis neviršija to, kas būtina, kad būtų užtikrintas tikslus mokesčio surinkimas ir išvengta sukčiavimo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir, inter alia, konkrečiai skirtos baudos sumą bei galimą sukčiavimą ar taikomų teisės aktų apėjimą, kuriuos galima priskirti apmokestinamajam asmeniui, baudžiamam už neužsiregistravimą.
(1)  OL C 226, 2011 7 30.

Full & Egal Universal Law Academy