EUR-Lex -  62008CJ0124 - LT

Sujungtos bylos C‑124/08 ir C‑125/08
Gilbert Snauwaert ir kt.
prieš
Belgische Staat
(Hof van Cassatie prašymai priimti prejudicinį sprendimą)
„Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 – Bendrijos muitinės kodeksas – Skola muitinei – Muito suma – Pranešimas skolininkui – Veika, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla“
Sprendimo santrauka
1.        Europos Bendrijų nuosavi ištekliai – Importo arba eksporto muitų išieškojimas išleidus prekes – Reikalavimas muitų sumą įtraukti į apskaitą prieš pateikiant pranešimą skolininkui
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 221 straipsnio 1 dalis)
2.        Europos Bendrijų nuosavi ištekliai – Importo arba eksporto muitų išieškojimas išleidus prekes – Senaties terminas – Išimtis
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 221 straipsnio 3 dalis)
1.        Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 221 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad muitinės įstaigų pranešimas skolininkui apie mokėtiną importo arba eksporto muitų sumą pagal nustatytas procedūras teisėtai gali būti pateikiamas tik po to, kai minėtos įstaigos šių muitų sumą įtraukė į apskaitą. Iš tiesų tokios chronologinės muito sumos įtraukimo į apskaitą ir pranešimo apie ją operacijų sekos turi būti laikomasi, nes priešingu atveju mokesčių mokėtojai būtų traktuojami nevienodai ir būtų pakenkta harmoningam muitų sąjungos veikimui.
(žr. 21–23 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
2.        Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 221 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad, pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, muitinės įstaigos gali teisėtai pateikti skolininkui pranešimą apie teisiškai privalomą sumokėti muitų sumą, jeigu jos dėl veikos, dėl kurios galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, negalėjo apskaičiuoti tikslios šių muitų sumos, įskaitant ir tuos atvejus, kai skolininkas nėra asmuo, kuris padarė šią veiką.
Be to, tokį aiškinimą, išplaukiantį iš šios nuostatos teksto ir struktūros, patvirtina tai, kad Muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje vartojami žodžiai „toks pranešimas“, kurie susiję su šios nuostatos pirmame sakinyje esančiais žodžiais „pranešimas skolininkui“. Taigi ši nuostata pranešimą apie mokėtinus muitus leidžia siųsti ne tik skolininkui, padariusiam veiką, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla.
(žr. 30–32 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)






TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. liepos 16 d.(*)
„Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 – Bendrijos muitinės kodeksas – Skola muitinei – Muito suma – Pranešimas skolininkui – Veika, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla“
Sujungtose bylose C‑124/08 ir C‑125/08
dėl Hof van Cassatie (Belgija) 2008 m. vasario 26 d. Sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2008 m. kovo 25 d., pagal EB 234 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose
Gilbert Snauwaert,
Algemeen Expeditiebedrijf Zeebrugge BVBA,
Coldstar NV,
Dirk Vlaeminck,
Jeroen Den Haerynck,
Ann De Wintere (C‑124/08),
Géry Deschaumes (C‑125/08)
prieš
Belgische Staat,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai K. Schiemann, J. Makarczyk (pranešėjas), P. Kūris ir L. Bay Larsen,
generalinė advokatė E. Sharpston,
kancleris R. Grass,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
–        G. Snauwaert, Algemeen Expeditiebedrijf Zeebrugge BVBA ir Coldstar NV, atstovaujamos advocaat J. Verbist,
–        J. Den Haerynck, atstovaujamo advocaat E. Gevers,
–        A. De Wintere, atstovaujamos advocaten H. Van Bavel ir P. Wytinck,
–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑C. Halleux,
–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos S. Spyropoulos, Z. Chatzipavlou ir V. Karra,
–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. van Beek ir S. Schønberg,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307, toliau – Muitinės kodeksas), 221 straipsnio 1 ir 3 dalių išaiškinimo.
2        Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant, pirma, byloje C‑124/08, G. Snauwaert, Algemeen Expeditiebedrijf Zeebrugge BVBA, Coldstar NV, D. Vlaeminck, J. Den Haerynck, A. De Wintere ir Belgische Staat (Belgijos valstybė) bei, antra, byloje C‑125/08, G. Deschaumes ir Belgische Staat ginčą dėl prašymų vėliau išieškoti importo muitus.
 Teisinis pagrindas
3        Muitinės kodekso 221 straipsnyje nustatyta:
„1.      Įtraukus muito sumą į apskaitą, apie ją taikant atitinkamas procedūras turi būti pranešama skolininkui.

3.      Pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Tačiau, jeigu priežastis, dėl kurios muitinė negalėjo apskaičiuoti tikslios teisiškai privalomos sumokėti pinigų sumos, buvo veiksmas [veika], dėl kurio [kurios] galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, toks pranešimas gali būti pateikiamas ir pasibaigus nurodytajam trejų metų laikotarpiui, jeigu jį pateikti leidžia galiojančios nuostatos.“
 Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai
4        Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagrindinėse bylose nagrinėjami keli su Europos rinkoje draudžiamos mėsos importu susiję pažeidimai, padaryti Belgijoje paskutinio XX a. dešimtmečio viduryje.
5        Darant šiuos pažeidimus buvo siekiama, pirma, Europos rinkoje maža kaina parduoti trečiosiose šalyse pagamintą mėsą, kuri, remiantis nacionalinėmis ir Bendrijos normomis, paprastai buvo netinkama žmonėms vartoti, ir, antra, nepagrįstai pretenduoti į eksporto grąžinamąsias išmokas.
6        Dėl šių pažeidimų už aptariamas prekes buvo nuslėpti importo muitai, nes kompetentingos muitinės įstaigos neturėjo informacijos, kurios pagrindu šias prekes būtų įtraukusios į apskaitą.
 Byla C‑124/08
7        Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑124/08 matyti, kad pasibaigus teismo procesams, vykusiems pirmąja instancija correctionele rechtbank van Antwerpen (Antverpeno baudžiamųjų bylų teismas) ir apeliacine instancija hof van beroep te Antwerpen (Antverpeno apeliacinis teismas), G. Snauwaert, D. Vlaeminck, J. Den Haerynck ir A. De Wintere buvo įpareigoti solidariai sumokėti nuslėptus importo muito mokesčius ir rinkliavas bei palūkanas. Algemeen Expeditiebedrijf Zeebrugge BVBA ir Coldstar NV buvo pripažintos civiline tvarka atsakingos už sumas, kurias privalėjo sumokėti atitinkamai G. Snauwaert ir J. Den Haerynck.
8        Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, grįsdami savo kasacinius skundus, pateiktus dėl 2006 m. spalio 25 d. hof van beroep te Antwerpen sprendimo, ieškovai pagrindinėje byloje remiasi visų pirma Muitinės kodekso 221 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, tvirtindami, jog šis teismas nepagrįstai nusprendė, kad, pirma, teisiškai privalomos sumokėti importo ar eksporto muitų sumos neįtraukimas į apskaitą arba pavėluotas įtraukimas į apskaitą neturi įtakos muitinės įstaigų teisei vykdyti šių muitų išieškojimą, ir, antra, kad, sprendžiant minėtoje 3 dalyje numatyto trejų metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos senaties termino pratęsimo klausimą, yra nesvarbu, kas padarė veiką, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla ir dėl kurios minėtos įstaigos negalėjo nustatyti šios sumos.
9        Šiomis aplinkybėmis Hof van Cassatie (Kasacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1.      Ar (Muitinės kodekso) 221 straipsnio 1 dalis turi būti suprantama taip, kad pranešimas skolininkui apie skolą muitinei teisėtai gali būti pateikiamas tik po to, kai ši skola buvo įtraukta į apskaitą, arba, kitaip tariant, kad prieš pateikiant skolininkui pranešimą apie skolą muitinei ši skola visuomet turi būti įtraukta į apskaitą, kad pranešimas būtų teisėtas arba atitiktų (minėtą nuostatą)?
2.      Ar (Muitinės kodekso) 221 straipsnio 3 dalis turi būti suprantama taip, kad pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, jei ši skola atsirado dėl baudžiamosios veikos, muitinės įstaigos gali teisėtai pateikti pranešimą apie į apskaitą įtrauktą sumą tik tam asmeniui, kuris padarė šią veiką?“
 Byla C‑125/08
10      Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑125/08 matyti, kad 2007 m. gegužės 2 d. hof van beroep te Antwerpen sprendimu G. Deschaumes buvo įpareigotas sumokėti nuslėptus importo muito mokesčius ir rinkliavas bei palūkanas.
11      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, grįsdamas savo kasacinį skundą dėl minėto sprendimo, G. Deschaumes remiasi visų pirma Muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tvirtindamas, kad hof van beroep te Antwerpen nepripažino, jog skola muitinei buvo įtraukta į apskaitą prieš pranešimą apie ją, ir kad remiantis pagrindinės bylos dokumentais negalima teigti, kad ji jau būtų įtraukta.
12      Šiomis aplinkybėmis Hof van Cassatie nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą, sutampantį su byloje C‑124/08 pateiktu pirmuoju klausimu.
13      2008 m. balandžio 22 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑124/08 ir C‑125/08 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys bei priimtas galutinis sprendimas.
 Dėl prejudicinių klausimų
 Dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo
14      Europos Bendrijų Komisija teigia, jog prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtini dėl to, kad jie nepakankamai motyvuoti.
15      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, siekiant pateikti Bendrijos teisės išaiškinimą, kuris būtų naudingas nacionaliniam teismui, reikia, kad jis apibrėžtų pateikiamo klausimo faktines aplinkybes ir pagrindines teisines nuostatas arba bent paaiškintų šį klausimą pagrindžiančias faktines prielaidas (žr., be kita ko, 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Albany, C‑67/96, Rink. p. I‑5751, 39 punktą; 2000 m. balandžio 11 d. Sprendimo Deliège, C‑51/96 ir C‑191/97, Rink. p. I‑2549, 30 punktą ir 2006 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Wilson, C‑506/04, Rink. p. I‑8613, 38 punktą).
16      Sprendimuose dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikiama informacija ne tik turi leisti Teisingumo Teismui pateikti tinkamus atsakymus, bet ir suteikti valstybių narių vyriausybėms bei suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas pagal Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį. Teisingumo Teismas privalo užtikrinti, kad ši galimybė būtų suteikiama, atsižvelgdamas į tai, kad pagal šias nuostatas suinteresuotosioms šalims yra pranešama tik apie sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą (žr., be kita ko, minėto sprendimo Albany 40 punktą, 2005 m. balandžio 12 d. Sprendimo Keller, C‑145/03, Rink. p. I‑2529, 30 punktą ir minėto sprendimo Wilson 39 punktą).
17      Šiuo atveju, pirma, prašymuose priimti prejudicinį sprendimą yra pakankamai informacijos, leidžiančios valstybių narių vyriausybėms ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims pateikti pastabas. Be to, iš Belgijos ir Graikijos vyriausybių bei Komisijos pateiktų pastabų matyti, kad jos galėjo tinkamai užimti poziciją dėl prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotų klausimų.
18      Antra, Teisingumo Teismas mano gavęs pakankamai informacijos iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą ir jam pateiktų pastabų, kad naudingai atsakytų į minėtus klausimus.
19      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas turi atsakyti į pateiktus klausimus.
 Dėl pirmojo klausimo byloje C‑124/08 ir dėl vienintelio klausimo byloje C‑125/08
20      Šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas norėtų žinoti, ar Muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad muitinės įstaigų pranešimas skolininkui apie mokėtiną importo arba eksporto muitų sumą pagal nustatytas procedūras teisėtai gali būti pateikiamas tik po to, kai minėtos įstaigos šių muitų sumą įtraukė į apskaitą.
21      Šiuo atžvilgiu pakanka priminti, kad iš Muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalies formuluotės išplaukia, jog įtraukimas į apskaitą, kurį, remiantis šio kodekso 217 straipsnio 1 dalimi, sudaro muitinės įstaigų atliekamas muitų sumos įrašymas apskaitos registruose arba kitose jiems lygiavertėse duomenų laikmenose, būtinai privalo būti atliekamas prieš pranešant skolininkui apie importo arba eksporto muitų sumą (2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Molenbergnatie, C‑201/04, Rink. p. I‑2049, 46 punktas).
22      Iš tiesų tokios chronologinės muito sumos įtraukimo į apskaitą ir pranešimo apie ją operacijų sekos, įtvirtintos pačiame Muitinės kodekso VII antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnio pavadinime „Muito sumos įtraukimas į apskaitą ir pranešimas apie ją skolininkui“, turi būti laikomasi, nes priešingu atveju mokesčių mokėtojai būtų traktuojami nevienodai ir, be to, būtų pakenkta harmoningam muitų sąjungos veikimui (minėto sprendimo Molenbergnatie 47 punktas).
23      Todėl į pirmąjį klausimą byloje C‑124/08 ir vienintelį klausimą byloje C‑125/08 reikia atsakyti, jog Muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad muitinės įstaigų pranešimas skolininkui apie mokėtiną importo arba eksporto muitų sumą pagal nustatytas procedūras teisėtai gali būti pateikiamas tik po to, kai minėtos įstaigos šių muitų sumą įtraukė į apskaitą.
 Dėl antrojo klausimo byloje C‑124/08
24      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas norėtų žinoti, ar Muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos valstybės narės muitinės įstaigos gali teisėtai pateikti pranešimą apie išieškotiną muitų sumą tik asmeniui, padariusiam veiką, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla ir dėl kurios minėtos įstaigos negalėjo tiksliai nustatyti šios muitų sumos.
25      Pirmiausia reikia priminti, kad Muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „veiksmas [veika], dėl kurio [kurios] galėjo būti iškelta baudžiamoji byla“ reiškia veikas, valstybės narės, kurios kompetentingos valdžios institucijos vykdo vėlesnį išieškojimą, teisės sistemoje gali būti kvalifikuojamas kaip nacionalinės baudžiamosios teisės pažeidimai (dėl 1979 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1697/79 dėl importo arba eksporto muitų, nepareikalautų iš asmens, privalančio juos sumokėti už prekes, kurioms įforminta muitinės procedūra, sąlygojanti prievolės sumokėti tokius muitus atsiradimą, išieškojimo išleidus prekes (OL L 197, p. 1) 3 straipsnio pagal analogiją žr. 1991 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Meico‑Fell, C‑273/90, Rink. p. I‑5569, 9 punktą).
26      Be to, Teisingumo Teismas turėjo galimybę paaiškinti, jog muitinės institucijoms kvalifikavus veiką kaip „veiksmą [veiką], dėl kurio [kurios] gali būti iškelta baudžiamoji byla“, nereiškia, jog baudžiamieji įstatymai buvo iš tikrųjų pažeisti. Minėtas kvalifikavimas atliekamas tik administracinėje procedūroje ir tik siekiant jos tikslų suteikti galimybę ištaisyti situaciją, susidariusią dėl neteisingai ar nepakankamai surinktų importo bei eksporto muitų (dėl Reglamento Nr. 1697/79 3 straipsnio pagal analogiją žr. 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo ZF Zefeser, C‑62/06, Rink. p. I‑11995, 28 punktą).
27      Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia, pirma, pažymėti, kad, remiantis Muitinės kodekso 221 straipsnio 1 dalimi, pranešimas apie mokėtiną importo arba eksporto muitų sumą turi būti pateikiamas skolą muitinei turinčiam asmeniui.
28      Antra, reikia konstatuoti, kad minėto straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatyta senaties termino skaičiavimo taisyklė, pagal kurią šis pranešimas nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.
29      Minėtos dalies antras sakinys numato šios taisyklės išimtį, pagal kurią muitinės įstaigos tiek, kiek tai leidžia galiojančios teisės nuostatos, gali pateikti tokį pranešimą pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu priežastis, dėl kurios šios įstaigos negalėjo apskaičiuoti tikslios teisiškai privalomos sumokėti muitų sumos, buvo veika, dėl kurios galėjo būti iškelta baudžiamoji byla.
30      Todėl iš Muitinės kodekso 221 straipsnio teksto ir struktūros išplaukia, kad apie muito sumą gali būti pranešama skolininkui pasibaigus trejų metų laikotarpiui, jeigu dėl veikos, dėl kurios galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, muitinės įstaigos iš pradžių negalėjo apskaičiuoti tikslios teisiškai privalomos sumokėti pinigų sumos, įskaitant ir tuos atvejus, kai skolininkas nėra asmuo, kuris padarė šią veiką.
31      Be to, tokį aiškinimą patvirtina tai, kad Muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje vartojami žodžiai „toks pranešimas“, kurie susiję su šios nuostatos pirmame sakinyje esančiais žodžiais „pranešimas skolininkui“. Taigi ši nuostata pranešimą apie mokėtinus muitus leidžia siųsti ne tik skolininkui, padariusiam veiką, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla.
32      Todėl į antrąjį klausimą byloje C‑124/08 reikia atsakyti, jog Muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad, pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, muitinės įstaigos gali teisėtai pateikti skolininkui pranešimą apie teisiškai privalomą sumokėti muitų sumą, jeigu jos dėl veikos, dėl kurios galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, negalėjo apskaičiuoti tikslios šių muitų sumos, įskaitant ir tuos atvejus, kai skolininkas nėra asmuo, kuris padarė šią veiką.
 Dėl bylinėjimosi išlaidų
33      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1.      1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 221 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad muitinės įstaigų pranešimas skolininkui apie mokėtiną importo arba eksporto muitų sumą pagal nustatytas procedūras teisėtai gali būti pateikiamas tik po to, kai minėtos įstaigos šių muitų sumą įtraukė į apskaitą.
2.      Reglamento Nr. 2913/92 221 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad, pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, muitinės įstaigos gali teisėtai pateikti skolininkui pranešimą apie teisiškai privalomą sumokėti muitų sumą, jeigu jos dėl veikos, dėl kurios galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, negalėjo apskaičiuoti tikslios šių muitų sumos, įskaitant ir tuos atvejus, kai skolininkas nėra asmuo, kuris padarė šią veiką.
Parašai.
* Proceso kalba: olandų.

Full & Egal Universal Law Academy